priestovas

×priestõvas sm. (2) Š, Sl žr. pristovas 1: Vis da lieka [nenukastų bulvių], kad ir priestõvas yr Pl. Dvaro priestovai ir raštininkėliai, dažniausiai kilę iš tų pačių baudžiauninkų LTII417. Darbe be priestovo O. Jiemus davė už priestovus, arba sargus, ne kokiuos pagautus angelus DP520. ║ A1885,49 caro laikų aukštesnio rango administracinis valdininkas, asesorius.